Dream Catcher

Miniracing su Dream Catcher.
Pirmosios mūsų varžybos... Man nuskilo, jog jose galėsiu dalyvauti netgi su dviem žirgais. Tik, su Dreameriu man dar baisoka... Pasiruošimas varžyboms tai buvo pirmasis mūsų jojimas, ir šiaip bėriukas dar neatgavęs gerai formos... Bet bandysim, taip tiesiog ugdysim mūsų patirtį, juk tai pirmas mūsų startas, tad nelabai gėda jeigu ir apsikvailinsim...
Taigi šiandiena ir tai prasidėjo labai nesėkmingai, viskas prasidėjo nuo nesupinamų karčių... Na tiesiog nemoku to, tad varžybose Catcher karčiai draikstysis į visas puses. Žinoma, viena bėda lydi kitą, vėliau problemos su inventoriumi, ir taip visą rytą... Tiesiog išsigandau, jog taip pat nesiseks ir maršrute, jau buvo kilusi mintis eiti ir išsibraukti iš dalyvių sąrašo... Bet bėrojo žvilgsnis mane nuteikė. Jis pažiūrėjo, lyg sakydamas - parodom, tai ką mokam... Ir aš juo pasiklioviau!
Po apšilimo žingsniavom ir ilgai laukėm, žirgas jau netgi spėjo atvėsti, o balsas manieže vis kvietė kitus dalyvius, o mes laukėm savo eilės. Ir sulaukėm. Kai švariai prašoko prieš mus esantis duetas išgirdau kaip iškilmingai į aikštę kviečia ir mus: "O dabar kviečiame Miniracing. su žirgu Dream Catcher". Paploju žirgui per kaklą.
- Tai mūsų proga!
Padrąsinamai sušnibždėjau eržilui, ir pentinų galiukais paspaudžiau jį į priekį. Aukštai iškėlę galvas abudu įjojam į aikštę. Apsižvalgom, staigiai mintyse prisimenu nesunkų maršrutą. Ir tada, paraginu žirgą plačia ir galinga zovada. Maniežas tiesiog dunda nuo jo šuolių, eržilo kojos galingai kabinasi žeme, o visi žiūrovai, bei teisėjai stebi mūsų kiekvieną galingą judesį, kiekvieną žirgo raumenų virptelėjimą, ir taip po gi mūsų ryšį.
Apjojam visą maniežą ir sustojam per patį vidurį. Pasisveikinam su teisėjais ir pagaliau pasigirsta dūžis, reiškiantis, jog jau prasideda mūsų sužibėjimo akimirka.
Vėl keliu žirgą į zovadą ir truputi prilaikydama iš gražaus pusvolčio užvedu žirgą į pirmąją kliūtį. Statmenėlė, plius minus 70cm. Prilaikau žirgą blauzda ir švelniai paraginu į priekį prieš šuolį, šis sudirba kaklu ir susikelia aukštai kelius. Ech, šuolis ne toks kokio norėtusi, dabar turbūt labiausiai norėčiau peršokti su juo kokį 120cm, bet tenkinamės tuo kas yra. :) Nusileidžiam ant tos kojos, švelniai išlaikydama išorinį pavadį nuo blauzdos stumiu žirgą ir gražiai išsukę įjojam į antrąją kliūtį. Vėl švelniai palydžiu Dreamer blauzda ir šis pakyla darydamas ilgą šuolį, ir ištiesdamas nugarą. Pati stengiuosi neužtrumpint žirgo, tad gerokai ištiesiu rankas į priekį. Po šuolio greita zovada pralekiam ketvirtąją kliūtį ir užsukam į sistemą. Prieš šuolį išsilyginu žirgą ir pačiam leidžiu šokti, žinoma bėrasis tą ir padaro, ir netgi su stačiomis ausytėmis, ko per šiandien ir per vakarykštę treniruotę dar neesu pastebėjus, kaip sakoma - duok laisvę, tai ir nuneš, bet tik ne jis... A kliūtis įveikta, sutalpinam du trumpus tempukus, nors su jo gabaritais tai nelabai įmanoma, bet telpam, pakylam prieš pat B, nekabinam ir prieš C padarom vieną ilgą tempą, ir vėl kylam. Įveikia sistemą be baudos taškų(atsisukusi patikrinau) darom jau staigesnį posūkį, kas bėriui nelabai patiko, taigi pajutau kaip gražiai pakyla eržilo užpakalis. Ramiai išsėdėjusi bausmei paraginu pentinais į priekį, ir šis tikrai gerai išbėgęs ketvirtąją kliūtį peršoka pataikęs į tempus ir tvarkingai susirinkęs kojas. Po šuolio truputi pasiimu žirgą ant savęs, prilaikau ir nuo kojos išlenkiu žirgą, ir gražiu puslankiu įeinam į penktąją kliūtį. Kad ir kaip keista bebūtu pagaliau tokios kliūties neperšokom skersai. Ir vėl šuoliukas ne pats maloniausias, nes eržiliokas gerokai per daug sudirbo užpakaliu. Po kliūties gražiai ir ramiai jojam į lygiagretes. Prieš šuolį vėl prilaikau žirgą, ir šį kartą peršokam tikrai tvarkingai. Vėl posūkiukas, pasikeičiam koją ir užeinam statmeną, tą kurią šokom pačią pirmąją. Dream Catcher gerokai patraukė žemyn, ir kaip visada iš manęs atėmė nemažai pavadžio, bet už tad kliūtį šoko vėl su stačiomis ausytėmis, tik deja netaisyklingai ir per tokias nesąmones kabinom galinėmis kartį... Atsisukdama tiesiog meldžiau, kad ji būtu vietoje... Ir ji buvo vietoje. "Fu..." mintyse, ir jau gerokai per daug atsipalaidavusiai man, Catcher parodė, jog maršrutas dar nebaigtas, ir tai atliko labai meistriškai, mesdamas švelnų ožiuką. Na ką, susigriebiu, į rankas vėl imu pavadį ir pavarau žirgą į priekį, išsukam į paskutiniąją kliūtį ir iš ilgesnės zovados įjojam į ją. Ir kaip visada, paskutinis tempas ilgas ir galingas šuolis, bei nuostabus spyrimasis nuo užpakalio. Kertam finišo liniją ir dar apzovaduojam ratą. Paleidžiu pavadį ir atsistoju ant kilpų, iš tos laimės net apsikabinu aukštai iškeltą ir šlapią žirgo kaklą. Paploju per jį kelis kartus, ir užtvirtintai, bėris net sugugena. Grįžtu į balną ir sustabdau žirgą.
- Tikėjausi to iš tavęs, mielasis.
Ir taip džiaugsmingai paliekam aikštę...

Štai dar vienas startas su bėriu. Dabar mes galime vadintis "pažengusiais", nors tai tik juoką sukelia.
Taigi,
paskutinį kartą apžingsniuojam aikštelę. Vis paglostau žirgą, kad ir
koks Dream būtu neramus. Štai, šiandien antrą kartą pamini mano vardą.
Risčia pajudam į aikštę. Apzovaduojam ratuką ir galiausiai sustojam prie
teisėjų, pasisveikinam. Suskamba gongas.
Štai, kūną ir vėl perveria
baimė, bet greit susigriebiu, jog visgi reikia įveikti maršrutą. Kylam į
zovadą. Pentinais paraginu bėrį, nes kuo toliau, tuo didesnis slunkius
jis darosi... Jau pasukam į trainyką ir startą. Mintyse pakartoju sau:
"pasistenkime, prašau...", ir mes pradedam. Galingai atsispiria Catcher
nuo galinių ir susirenka priekį, galas taip pat gražiai sudirbo, man tik
beliko tvirtai įsikabinti keliais ir laiku paduoti pavadį. Po šuolio
pavėluoju sukti žirgą, visgi jis gabaritai gerokai didesni nei Sunis,
tad vos pataikom į sistemą ir tai tik pirmos kliūties šuolio metu,
ištiesinu žirgą, bet antrąją sušokam tvarkingai. Nusileidžiam ant
teisingos kojos ir jojam puslankiu, tada jau pavadžių pagalba suku į
trečias lygiagretes. Paraginu žirgą blauzda, bet išlaikau iki galo, imu
labiau ant savęs, ir kai eržilas pakylą ištiesiu jam ranką su pavadžiu.
Vėl bėris sudirba tvarkingai. Po trečios kliūties paaktyvinu eržilą ir
nedarau tos pačios klaidos kaip pirmiau, užsivedu į ketvirtą kliūtį iš
truputi toliau. Bet Dreamer gerokai trukteli ir aš galima sakyt vos ne
visai paleidžiu pavadį, bet žirgas ištraukia mane, tik po šuolio
susirenku viską ir užspaudžiu žirgą blauzda. Pasikeičiam koją, ant
posūkio truputi išsilenkiu žirgą ir tvirtai laikydama bėrį blauzdose
užvedu į baseiniuką. Išlaikau pavadį, o Dream jau ir taikosi į kurį šoną
nusukt, truputi kabinu žirgą pentinais ir šis tik tada pasiryžta
šuoliui. Deja kliudom kartį, bet lygtais nemetam. Tiesiog neturėjau
laiko atsisukti. Vėl užspaudžiau žirgą ir staigesniu kampu suku į šeštą
kliūtį, palydžiu blauzda. Dabar bėris jau tikrai įsismarkavo, vos spėju
išsukti, bet tuo pačiu nenustoju ir aktyvinti. Liko dvi kliūtys. Iš
pusvolčio užeinam mūrą, pataikom į tempus, eržilas eilinį kart
persistengė su galu, po šuolio pasileidom per aikštę ir tik prieš kliūtį
prisiimiau žirgą, bet palydėjau blauzda. Tvarkingai peršokom. Po finišo
dar nuzovadavom porą metrų ir perėjomn į risčią. Paglostau žirgą,
pagiriu. Paliekam aikštelę.

Dirbkite į valias ir nebandykite sustot. :) O šeip liepiu jam duoti kuo daugiau morkyčių. :D