Don Juan

Temos pavadinimas: Don Juan Kv. 05 10, 2012 4:24 pm

Don Juan de Hus
Jazz [x] Vodorette

Žirgo kilmės šalis: Vokietija ;
Žirgo veislė: KWPN ;
Žirgo ūgis: 1.77m ;
Žirgo lytis: licenzijuotas eržilas ;
Žirgo amžius: 4 metai (2008 yo) ;
Licenzijuotas kergti su: oldenburgų, westphalian ir kitų veislių kumelėmis.

Žirgas pas mane nuo 2012/05/10.

Don Juan - beprotiškai gražios zovados savininkas. Per pirmąjį savo pasirodymą už zovadą gavęs apvalų 10, žirgas iškart šoko į padanges. Nors Juan dar visai jaunutis, į jį jau žvilgčioja rimti investuotojai, tad sartis jau netrukus pradės rimtai mokintis išjodinėjimo meno.

Temos pavadinimas: Re: Don Juan Kv. 05 10, 2012 4:31 pm

Išlaipinus sartuką iš fūros, kalbindama veduosi jį žirgyno takais link savų arklidžių. Taip džiaugiuosi pagaliau gavus šį žirgą, kad negaliu nė žodžio pratart, tik šypsaus. :D Sartis eina šalia, žvingčioja, uosto orą, karpo ausiukėm, žodžiu, vertina savo naujuosius namus. Einu ir stebiuos, kad nėra jokių brėkų, kai šalia toks jaunas eržilėnas. :) Galiausiai prieinam arklidžių kiemelį. Susisms'inom su Giedre, ir kai tik viską pabaigiama ruošti, įžengiam į arklides. Iškart visi arkliai pradeda žvengt ir gugent, o sartis tik įsitempia ir garsiai šnopuoja.
- Ė, chebryte, galėtumėt ir gražiau naujokus sutikt. Don Juan 2726894320

Kalbindama ir ramindama įvedu sartį gardan ir paplojus per kaklą sušeriu skanuką. Sartis kiek atsipalaiduoja, prieina Giedrė ir padeda nuimt transportines apsaugas, poponą.
- Fu, nesukaitai tu? Žiauriai tvanku šiandien. Don Juan 430548005

Nusegu leicą, dėl atsargos palieku žirgą su kantaru. Paglostau sarčio kaklą, pakedenu karčius ir šypsodamasi atsisveikinu.
- Matau, kad reik apsiprast tau dabar, taip kad geriau išeisiu. Ate, mažuti! Meškis

Temos pavadinimas: Re: Don Juan Pen. 05 11, 2012 1:27 pm

Ateinu pas savo naują personą arklidėse gan apsiniaukusią dieną. Visą dieną susirašinėjau su Giedre, klausinėdama, kaip šitam pupuliui sekas ir ką jis veikia, o atsilaisvinus iškart atšiaušiu į arklides.
- Sveikas, sartuk! Don Juan 1679715495

Juan beveik nereaguoja į mane, tik viena akim žvilgteli, ir toliau žiūri į arklidės duris.
- Matyt nelabai prisimeni mane, ane? :)
Atsidarau šepečių dėžę ir išsiimu reikalingus šepečius - plastikinį gremžtuką, minkštą šepetį. Įėjus iš striukės išsitraukiu porą obuolių skonio granulių ir atkišus delną leidžiu žirgui pasivaišinti. Lėtai ištiesiu ranką, paglostau sarčio kaklą, tuomet nestipriai stumteliu jį, kad pasislinktų, ir pradedu valyti. Išvalau kailį, atsinešu kanopų gremžtuką ir paprašau žirgo 'kojos'. Sartis duoda ją tik tada, kai paplekšnoju, matyt nelabai dar moka. Išgremžus kanopas atsinešu bintus.
- Eisi šiandien į levadą, prasimankštinsi. Taip

Užvyniojus bintus užsegu kaliošus, prie kantariuko prisegu ilgesnę leicą ir kalbindama išvedu sartį iš gardo. Šis pradėda bėgt, tačiau sustabdau, pakalbinu, ir tik tada ramiu, bet plačiu žingsneliu patraukiam į levadą.

*

Parvedu žirgą po 4 valandėlių. Sartis gerai išsilakstė, išsibėgiojo, dar ir dabar šiltas visas. Įėjus į arklides iškart įvedu sartuką į gardą. Atsegu kordą, pakabinus jį nuimu kaliošus ir nuvynioju bintus. Paploju Juan per kaklą ir šypsodamasi atsisveikinu:
- Ate, zuikeli. Meškis

Temos pavadinimas: Re: Don Juan Št. 05 12, 2012 11:33 am

Dar viena apsiniaukusi diena - ir aš vėl arklidėse. Ir vėl išvesti Juan'čiką į levadą. Tad nieko nelaukdama prieinu prie sarčio gardo ir linksmai pasisveikinu. Zuika, matyt, mane jau pažino, tad prieina ir žvingteli.
- Ir tau labas. :))
Įeinu gardan su šepečiais. Sartis prisileidžia mane, tad iškart puolu valyt sartuko kailio, išgremžiu kanopas ir iššukuoju karčius, išrenku iš uodegos purvą. Baigus paploju šepečiais ir sumetu dėžėn. Nusikabinu bintų pakelį.
- Eisi vėl šiandien į levadą, bet jau greit sportuot pradėsim, džiaukis katino dienom, kol gali. Taip

Užvyniojus bintus, uždedu kaliošus, prisegu prie kantariuko leicą ir atsidarius duris, kalbindama mažylį išsivedu jį iš arklidžių.

*

Grįžtam po 4 valandų. Kadangi lauke neitin šilta, sartis greit atšalo. Įėjus į arklides iškart įvedu Juan'ą į jo gardą. Nusegu kordą, numaunu kantariuką.
- Nebereik manau tau jau jo, ir tai pavyzdingai garde elgies. Don Juan 2290262295

Pakabinus kantarą, nusegu kaliošus, nuvynioju bintus. Viską sudėjus šalia gardo, ateinu atsisveikint. Pakedenu sarčio karčius, pakšteliu į nosiuką. Tas pakštelėjimas sarčiui buvo netikėtas, tad kiek įsitempia, bet greit vėl nusiramina. Tyliai sukikenu ir atsisveikinu:
- Čiau, braškiau. Bučkis

Temos pavadinimas: Re: Don Juan Pen. 08 10, 2012 6:04 pm

Kadangi mano vyrai mūrai eržilai Ravel ir Scandic šiuo metu Londone, ateinu pas savo gal ne tokį mūrą, bet visdėlto vyrą, Juan'ą. Sartis visiškai nesureaguoja mane pamatęs, tad ir aš ten kažkokių super duper pasisveikinimo ceremonijų nedarau, tiesiog linksmai tarsteliu 'labas' ir susidedu atsitemptą inventorių. Nusikabinu kantarą su leica ir linksmai niūniuodama dievišką melodiją, atsidarau eržilėno gardo duris. Šis iškart prieina prie manęs, tad pakštelėjus žirgui į kaktą uždedu kantarą, prisegu leicą ir plačiai atidarius duris lėtai išsivedu. Šis, mano laimei, nešoka iš gardo, tad viskas praeina sklandžiai ir be jokių tirli pirli bum. Pririšu leicą prie žiedo, iš kitos pusės prie kantaro prisegu dar vieną leicą, ir atsidarau seniai liestą šepečių dėžę. Kadangi Donis švarutis, pasiimu tik kūno šepetį, švelniai praeinu per visą kailį, išgremžiu kanopas. Uždarau dėžę, pasiimu bintus ir tvarkingai užvynioju. Prisegu kaliošus su paminkštinimu, atsinešu vaikymo balnelį. Uždedu pobalnį, vaikymo balnelį, paveržiu per dvi skyles pavaržą. Atsinešu kavesoną, atsegu abi leicas, prilaikydama už nosies žirgą numaunu kantarą, uždedu kavesoną ir prisegu kordą. Sartis jau susiruošia eit, bet laiku sugriebiu beišslystantį iš rankų kordą ir sustabdau. Prisegu iš abiejų pusių parišimus, kolkas juos palieku visiškai laisvus, kad eržilas galėtų laisvai judint galvą. Kadangi moškių šiandien nelabai daug, tai žirgo nepurškiu, užsidedu pirštines, kad nenusvilintų rankų, pasiimu botagėlį ir iškeliaujam į aikštę.

*

Po net nežinau kiek laiko, grįžtam atgal į arklides. Šiandien dar planavau vieną žirgių iš antrų arklidžių čia parsivest, tad negaištu laiku, iškart pradedu tvarkytis. Pirmiausiai pakabinu balnelį, atremiu į sieną botagą. Nusegu kaliošus, nuvynioju bintus ir keliaujam į lauko prausyklą. Įjungus vidutinio stiprumo srovę atšaldau žirgui kojas iki pečių, tuomet nubraukiu vandenį ir ištepu kanopas tepalu. Grįžtam atgal į arklides, nuimu kavesoną ir užmaunu kantarą, prie jo prisegu leicą.
- Tu biskį palauk kol tepalas išdžius, aš per tą laiką inventorių sutvarkysiu Taip

,- tariu, ir nuplovus žąslus, pasiėmus balnelį ir botagėlį šiaušiu į balninę. Viską sudėjus ateinu, suvynioju bintus ir juos išnešu. Grįžus atsegu leicą ir įvedu gigantą į jo gardą. Nusegu kantariuką, išsitraukiu iš kišenės tris leovet bananinius skanukus ir sušeriu. Sartis patenkintas sukarpo ausim, pakšteliu jam į nosiuką ir atsisveikinu. Uždarius gardo duris šiaušiu į trečias savo arklides.