Lauko levada.

-Kalbėkim tai ,ką širdis norėtu pasakyt...,-Tyliai murmu po nosimi mėgiamiausios dainos žodžius,o man iš paskos kaip mažas kumeliukas pasišokinėdamas šlepsi Kalaska.
Atsitempiu jį prie levados ir mes įeiname į ją. Mus pastebėje tolumoje sužvengia keletas žirgiokų ir Kalis juos pastebėjes gailiai pratisai sužvengia.
-Ramiai,ramiai,-Šypteliu ir atsegu leicą,o kai atsegu leicą mano mažius pasileidžia prie tų žirgiokų tokio greičio zovada ,kad tikriausiai visi pamanytu jog jis garsus lenktynininkas...
Na ,o aš toliau sau po nosim burbėdama patraukiu namučio.


P.S Apsimeskim jog šis postas parašytas vakar nes vakar buvau gluša ir garde parašiau o ,kur kitur ne xD

Ateiname iki levados su Calliu - meškiu . Įvedu jį į levadą ir mes nueiname ant smėlio . Prasimindžioju sau vietelę ir paskatinu meškiu eiti ratu . Jis klėtai pradėjo eiti .
- Nu netinginiaujam . - plaukšteliu per žemę botagu . Žirgas kiek atšoko , bet pradeda riščuoti . Vis paraginu jį sparčiau , kad netinginiauju . Galiausiai jį pagiriu ir balsu liepiu zovaduoti . Jis prunkšteli ir pradeda zovaduoti .
Po kelių ratukų sustabdau jį , atsegu kordą ir žirgas nubėga . Jis pradėjo lakstyti ratais ir džiaugtis žolyte , pažiūriu kaip jis dūksta ir išeinu palikusi meškiu .

Žirgas levadoje iki rytojaus

Atvedu čia Macho. Širmis pastatęs ausytes tuoj visas sukyla, tad pajutus kad jis įsitempė pajutęs laisvę greit įvedu į levadą ir uždarau.
-Num, tai išsidūk kiek širdis geidžia, o aš ateisiu dar. :D

Po dvidešimties minučių parėjus iš arklidžių Macho jau stovi prie vartų laukdamas. :p Visas patenkintas ir žvalus mane pasitinka džiaugsmingu žvengimu.
-Jap, žinau kad tau linksma buvo . :D
Prisisegus leicą mes patraukėme į arklides.

Atvedu čia Breaker'į. Regis 'kliūrzos' dar nėra tokios baisios, kai kur matosi baltas pavienis sniegelis, oras nešaltas, tad visai malonu būti lauke. :}
Priėję levadą atidarau jas ir paleidžiu jau vietoje nenustygstantį Breaker'į. Jis visu pirmą viską apsiuosto, apeina, tik po to lyg užvestas pradeda ramiai lakstyti, o aš dar kartą žvilgtelėjus į jį išeinu.

*

Po kelių valandų vėl ateinu iki levados. Breaker'is kažkur užsižiopsojęs žiūri pastatęs ausytes, bet vos mane pamatęs sugugeno ir tuooj zovada prie įėjimo. Galėjo ir nutrenkti, bet staigiai pasukęs vos pats neparvirto Pati nusijuokus tik prisisegiau bėrį ir džiaugsmingai paplojau jam per kaklą.
-Einam,-ištariau ir mes pajudėjome link šiltųų arklidžių. :p

Atvedu čia Oscar. Pajutęs laisvę jis tuoj pastato ausytes ir įdėmiai žiūri, kur atsidurs, visgi tamsu. Įleidus į levadą šiek tiek pastebiu, kaip jis reaguos. Kliurzos jau nebe tokios didelės, tačiau bėris viską apžiūri itin atsargiai, o tada, lyg specialiai pradeda dūkti, be jokio entuziazmo. :D Nusijuokus išeinu.

*

Po pusvalanduko grįžus matau, kad Oscar aplink visą levadą šturmuoja riščia. :D
-Na ką pasakysi, einam jau?-priėjus prie jo patapšnoju jam per kaklą.
Laikas į lovą, kaip sakant. :D Prisisegus bėriūkštį grįžtame į arklides.