Kalaska de semilly (sav. kammi)

Kalaska de Semilly
Diamant de Semilly [x] Normandy Night

Žirgo veislė : Prancūzų jojamasis.
Žirgo lytis : Eržilas.
Žirgo metai : 9.
Žirgo spalva : Sarta.
Žirgo paskirtis : Profesionalus konkūras.




Apibūdinimas : Karštas eržilas, mėgstantis judėti greitu tempu, ir galingai įveikti maršrutą. Kalaska tikras eržilas, vertas daugybės raitelių pagyrimo. Nesuklysčiau sakydama, jog žirgą žino patys geriausi pasaulio raiteliai, nes ne kiekvieną kart pamatysi tokį gražų ir begalo karštą eržilą varžybų aikštelėje, ir kaip jis greitai be baudos taškų susidoroja su maršrutu. Kiekvieną dieną galiu jį stebėti nenutraukdama akių, o jis tik maivosi. Kalis yra mielas eržilas ir labai prieraišus. Su juo kartais reikia pakovoti, bet ne stipriai. Parodžius eržilui jo vietą jis tiesiog susitaiko su žmogum ir bėga taip kaip yra kontroliuojamas. Daugybę kartų matydavau jį, ir vis norėdavau jo, ir dabar ta diena atėjo, kai turiu jį. Visus kartus einant man pro arklides pasigirsta garsas, nu duok dieve neatpažinčiau jo to švelnaus gugenimo, kurį moka tik jisai. Taip švelniai, bet aiškiai. Visad tave palaikys, jei reikia paguos. Lyg žmogus, įgavęs arklio pavidalą. (by Frutella)



Lyg žmogus, įgavęs arklio pavidalą. Taip sakė Frutella ,o aš tik dar kartą galiu ją pacituoti. Kai pirma kartą pamačiau šį žirgą... Aš įsimylėjau. Įsimylėjau jo švlenias akis,įsimylėjau jo balta žyme ant snukučio,įsimylėjau jį visą nuo nosies iki uodegos galiuko. Ir jis mano. Man neteko kovoti ,kad jį gaučiau ,tačiau branginsiu jį taip lyg jo krūtinėje plaktu ir mano širdis.



VŽ pasiekimai:

Spoiler:

Prie Kalio grado:

Spoiler:

Vakaras. Žvaigždžių dar nesimato tik kažkur toli kabo mėnulis.Keli žirgai jau snaudžia,keli kramsnoja skanėstus gerų žmogelių paliktus jų ėdžiose. Štai arklidžių duris prasidaro ir pro jas į patalpą netikėtai įsiveržia gaivus nakties šaltukas. Vienas kitas žirgas suprunkščia,iš nepasitenkinimo, keli vos girdimai sužvengia iš baimės. Patalpoje pasigirsta žingsnių aidas,neramiems žirgams švelni ranka patapšnoja per kaklą,galiausiai raitelė sustoja prie vieno iš gardų ir sartas žirgas pakėlęs galvą sugagena.
-Sveikas gražuoli,-Nusišypsau ir atsargiai atidarau gardo dureles.
Į kišenę įkišu ranka ir ištiesiu Kaliui saldų susipažinimo progą atnešta cukraus gabaliuką, žirgas lūpomis švelniai ir tuo pačiu nekantriai pagriebia,cukraus gabaliuką,ir netrukus arklidė prisipildo žavaus čepsėjimo. Laiminga nusišypsau ir pirštais švelniai paglostau baltą žirgo žymę. Jam meiliai sugagenus mano šypsena pasiekia ausis.
-Mes būsim geriausi draugai,-Tyliai sušnabždu.
Tuomet dar kart prieblandoje pasigėriu savo naujojo draugo grožiu ir tylutėliai išeinu iš gardo.
Arklidėse ir vėl ima aidėti žingsniai,o netrukus į patalpą įsiveržia toks pat gaivus nakties šaltukas,raitelė paskutinė kart žvilgteli į žirgus ir nusisukusi plačiai nusišypso mėnuliui,duris užsidaro ir arklidėse įsivyrauja tyla.

Galvoje sukantis linksmom ir gražiom mintim ,pūškuodama lyg garvežiukas einu takeliu tarp gardų. Per petį permesta milžiniška juoda tašė,o dešinėje rankoje tvirčiau suspaudžiu jau slystančia melsvos dėžės rankeną. Pagaliau pasiekusi reikiama gardą garsiai atsidūstu ir numetu sunkią naštą ant žemės. Apžvelgiu atsineštus daiktus tikėdamasi jog tikrai nieko nepamiršau,įsitikinusi jog viskas vietoje pakeliu galvą ir nusišypsau naujajam savo draugeliui.
-Sveikas Kali,šiandiena apsigražinsim ,o po to eisim dirbt,-Sartis tyliai prunkšteli.
Atsidarau gardo dureles ir suėmusi savo krovinius už rankenų įsitempi į gardą. Tuomet išsitraukiu morką ir duodu žirgeliui kuris skubiai bijodamas ,kad neapsigalvočiau ją pagriebia ir ima čiaumoti. Šyptelnu ir atsidariusi mėlyną dėžę išsitraukiu du šepečius. Palaukiu kol Kalis nuris neseniai gautą skanumyną ir kimbu į darbą. Pirmiausia švelniais masažiniais judesiais ištrinu sarčio kūną kietu šepečiu,akimirka stabtelnu ir pasigeriu nuo Kalio kūno pakilusiomis dulkelėmis kurios saulės spinduliuose plūstančiose pro langelį garde šoka savo vienų šokį. Tačiau dulkelėmis gėrėtis nėra laiko ir aš vėl kimbu į darbą,kai ganėtinai išmasažuoju Kalio kūną tuo pačiu pašalindama visas dulkeles pasigriebiu minkštų šerelių šepetį ir dailiai sušukuoju eržilo kailiuką. Tuomet pasidedu šepečius į dėžę ir išsitraukiu šukas ,bei emusilijos buteliuką. Emusilija išpurškiu Kalio uodegą ir iššukuoju visus koltūnus,tą patį padarau su karčiais juos gražiai sušukavusi į vieną pusę. Galiausiai padedu ir šukas. Tuomet išsitraukiu kanopų gremžtuką ir lėtai neskubėdama ,švelniai išgremžių visus brudus spėjusius prilįsti į mano sarčio kanopas.
-Baigta,-Džiugiai atsidūstu ir nužvelgiu savo meną,-Tu nuostabus,-Sušnabždu Kaliui ir nusišypsau.
Uždarau mėlynają dėžę ir atsisegu juodą tašę iš ten išsitraukiu visą žirgo inventoriu ir imu balnoti savo draugelį. Baigusi užsegu kordą ir mes išeiname.
----------------------------------------------------------------------------------
Laimingi ir šiek tiek supluke grįžtam gardą. Pasistatau Kalį į gardą ir nubalnoju,tuomet sukišu visą inventorių į tašę. Tuomet atsisuku į sartį ir plačiai nusišypsau.
-Tu pats geriausias,-Garsiai ir aiškiai pratariu ir priartėjusi apsikabinu eržilėno kaklą ,bei pakštelnu į nosiuką.
Galiausiai dar kiek pabūnu apsikabinusi Kalio kaklą ir giailiai atsidūstu.
-Man reikia eiti,-Liūdnai špyteliu ir paglosčiusi žirgo snukutį pasilenkiu prie savo sunkiosios naštos.
Sunkaia persimetu tašę per petį ir šiaip ne taip pakeliu melsvaja dėžę,tuomet koja paspiriu gardo dureles ir išėjusi laisvają ranka jas uždarau. Galiausiai puškuodama lyg garvežiukas ir tuo pačiu plačiai šypsodamasi išeinu.

Linksmai ,pasišokinėdama įžingsniuoju į arklides. Tuo pačiu žingsneliu atvarau prie Kalio gardo. Nusišypsau iki ausų ir ištiesiu savo gražuoliui morką.
-Sveikas sartį šį vakar atsipalaiduosim ir pabendrausim...
Mažius no rekcion į mane ,o tik skaniai žiaumoja morką. Sukikenu ir pravėrus gardo dureles linksmai išlepsiu.
-Tai ką gražuoli,varysim šiandien į paplūdimį?-Jokio atsakymo.
-Žinoma varysim,-Meiliai nusišypsau.
Tuomet nusikabinu nuo gardo sienelėje įmontuotos pakabėlės visą reikalingą inventorių ir pabalnoju savo gražuoli.
-Va taip,-Baigusi glostau Kalį,-Koks tu gerutis,gražutis,-Meiliai šypsausi.
Galiausiai prisitraukiu jo snukutį ir meiliai pakštelnu į nosiuką.
Atidarau gardo dureles ir išsivedu Kalį,tuomet užsėdu ant jo ir mes išžingsniuojam iš arklidės palike duris atdaras...
------------------------------------------------------------
Pakilios nuotaikos įžingsniuojam pro atdaras arklidės duris,pasiekus Kalio gardą susitabdau sartį ir nušoku nuo jo. Atidarau gardo dureles ir įsivedu eržilėną į vidų. Ten jį nubalnoju ir šypsodamasi ištiesiu cukraus gabalėlį,Kalis bijodamas jog neapsigalvočiau skubiai čiumpa skanėstą ir ima paskubomis kramtyti,sukikenu ir jį paplekšnoju sarčiui per kaklą. Galiausiai atidarau gardo dureles ir šypsodamasi tyliai išeinu iš arklidžių paskui save uždarydama duris...

Kikendama iš savo pačios prisiminimų atšlepsiu į arklides,per petį permesta sunkoji tašė,tad tarpais tarp kikenimų giliai atsidūstu ir pasitaisau tašės diržą. Galiausiai prieinu Kalio gardą ir pagaliau nustoju juoktis. Atidarau gardo dureles ,numetu tašę ant žemės ir lengviau atsidūstu. Tuomet pasirausiu kišenėje ir ištraukiu cukraus gabaliuką. Sartis džiaugsmingai sužvengia ir nieko nelaukdamas pasičiumpą skanėstą,nesusitvardžiusi sukikenu iš jo juokingo čepsėjimo. Tuomet atsisegu tašę ir išsitraukiu kamanas. Užmaunu jas Kaliui ant snukučio ir pražiodinusi švelniai įbruku žaslus. Tuomet išsitraukiu pobalnį ir pasilenkusi susagstau jo lipūškes sarčiui po pilvu. Tuomet uždedu balną taip pat truputi paveržių pavaržą ,kad einant nenukristu balnas. Galiausiai pasilenkiu ir vikriai apvynioju visas keturias kojeles bintais.
-Na štai,-Nusišypsau,galime keliauti,-Palinksiu galvą ir užsegu mažiui leicą.
Atidarau gardo dureles ir netrukus mes išeiname iš arklidžių.
--------------------------------------------
Linksmi ir supluke grįžtam,nubalnoju sartį ir visa inventorių sukišu į tašę,tuomet mes išeiname į prausyklą.
---------Prausykloje:-----------------------

Spoiler:

Grįžtame iš prausyklos,nusegu Kaliui kantarą ir pakabinu jį ant pakabėlės įmontuotos gardo sienoje,tuomet paduodu eržilėnui morką,pakštelnu į nosiuką ir užsimetusi sunkiają tašę ant peties išeinu.

Su jau legendine tapusia taše ,tyliai švilpiniuodama sau po nosimi įslenku į arklides. Rankoje dar laikau maišiuką obuolių. Praeidinėdama kiekvienam žirgeliui į ėdžes pridedu šviežutėlių neseniai iš sodo pririnktų raudonskruoščių obuoliukų. Galiausiai prišlepsiu prie savo mylimuko gardo ir jo ėdžiuose taip pat atsiduria raudonų apvalių ir žinoma skanių daikčiukų.
-Sveikas Kali!-Linksmai pasisveikinu ir lyg to dar neužtektu žirgeliui po nosim sumuosoju ranka...
Tuomet šypsodamasi (Oh ir kodėl aš vis šypsausi? ) atidarau gardo dureles ir numetu tašę ant grindų kuri su garsokų bumpt nukrenta ant žemės. Sartis nuo garso krūpteli,o aš raminamai patapšnoju jam per kaklą ir atsegu savo mylimosios tašytės užtrauktuką. Išsitraukiu kamanas ir užmaunu jas pagaliau obuolius žiaumoti baigusiam Kaliui,tuomet švelniai jį pražiodinu ir įbruku žaslus. Iš talpiosios tašės ištraukiu ir pobalnį uždedu jį Kaliui ant nugaros ir pasilenkusi susegioju visas lipūškes. Tuomet nuo tam skirtos vietos nusikabinu balną ir uždėjusi jį pritvitinu. Keliomis sagutėmis paveržiu pavarža. Galiausiai iš tašės išsitraukiu melsvus Kalio bintus ir vikriai apvynioju jais visas keturias kojytes.
-Baigta,-Atsidūstu ir linksmai išsišiepiu.
Galiausiai užsegu žirgiokai leicą ir mes išeiname.
----------------------------------------------------------------
Kaip kokio kino filmo herojai įrisnojame pro praviras arklidės duris. Prie gardo staigiai sustojame ir aš ikriai nušoku.
-Ieva!
Šūkteliu ir netrukus išvystu greitu žingsniu link manęs artėjančia grūme
-Kas?-Paklausia ji.
-Būk gerutė nubalnok Kalį,-Maldaujamai nusišypsau,-Inventoriu sudėk į štai tą tašę ir palik ją čia,-Šypteliu.
-Žinoma,-Nusišypso ji,-O kas yra?
-Reikalai,-Sumurmu ir greit pakštelnusi Kaliui į snukutį vos ne bėgte išbėgu iš arklidės.
-

Apsivyniojusi kaklą milžiniško dydžio ir panašaus storio skara su varvančia nosimi šlepsiu arklidės taku,kol pagaliau nuvargusios kojos pasiekia Kalio gardą.
-Sveikas ,gražuoli,-Paglostau jo snukutį,-Atleisk ,kad neaplankiau , sirgau,-Liūdnai pratariau ir su lyg tais žodžiais garsiai nusičiaudėju priversdama Kalį krūptelti,-Atrodo vis dar sergu,-Sumurmu ir iš kišenės išsitraukusi nosine garsiai išsišnypščiu nosį.
Galiausiai įeinu į gardą ir atsidarau mėlyną dėžę.
-Kad ir kokia mano būklė tavo turi būti pati geriausia,-Linksmai nusišypsau ir išsitraukiu šepečius.
Pirmiausia su guminių šepečiu švelniais masažiniais judesiais ištrinu Kalį priersdama visas dulkeles pasišalinti. Tuomet šepečių su šereliais suglostau jo kailiuką Pasidedu šepečius ir išsitraukusi šukas prašukuoju jo uodegą bei karčius. Padedu šukas ir išsitraukusi gremžtuką išgremžiu visas keturias sarčio kanopas. Pagaliau melsvoji dėžė užsidaro ir aš paplojusi eržilėnui per kaklą pasilenkusi užvynioju melsus bintus ant visų keturių kojelių ir uždedu jam melsvajį poponą galiausiai uždedu kantarą ir užsegusi leicą išsivedu gražuolį ganyklon.

Žirgą vakare parves grūmė

Arklidės durims atsidarius vėjo šuoras priverčia kelis arklius krūptelti,patys bailiausieji nuo stiproko vėjo garsiai ir baimingai sužvengia. Netrukus arklidės durys vėl užsidaro ir įtampai atslūgus visi žirgeliai nurime ima veikti ką ir prieš tai. O aš graužiama sąžinės greitu žingsneliu varau takeliu tarp gardų. Pasiekiu reikiama gardą ir susigėdusi nusuku akis nuo dviejų rudų žiburiukų,tuomet pasirausiu kišenėse ir ištraukiu cukraus gabaliukus. Paimu vieną ir atsiprašomai ištiesiu jį delne į rodos taip protingai į mane spoksančiam sarčiui. Jis rodos sutinka su mano pasiūlymu susitaikyti ir džiugiai pagriebia saldėsį. Tai pajutusi šypsodamasi pakeliu akis ir įeinu į gardą.
-Na,mažiau tikrai LABAI atsiprašau ,kad taip ilgai nebuvau,-Karštai pratariu ir ištiesiu Kaliui antrajį gabaliuką kuris taip pat greitai kaip ir pirmasis išgaruoja.
Tuomet švelniai paglostau žirgelį ir atsidariusi melsvają dėžę kimbu į darbą. Pirmiausia su guminių šepečiu švelniais masažiniais judesiais ištrinu Kalį priversdama visas dulkeles pasišalinti. Tuomet šepečių su šereliais suglostau jo kailiuką Pasidedu šepečius ir išsitraukusi šukas prašukuoju jo uodegą bei karčius. Padedu šukas ir išsitraukusi gremžtuką išgremžiu visas keturias sarčio kanopas. Pagaliau melsvoji dėžė užsidaro. Nusišypsau nužvelgsi savo kūrini ir padėjusi dėže į gardo kamutį atsegu legendine tašę. iš ten išsitraukiu pobalnį. Jį užmetu Kaliui ant nugaros ir susegioju visas lipūškes,tuomet ant viršaus užmetu balną ir jį pritvirtinu. Keliomis sagutėmis paveržių pavaržą ,kad mums keliaujant iki maniežo Kaliui nenukristu balnas. Tuomet išsitraukiu kamanas,jas uždedu ir švelniai Kalį pražiodinusi įbruku jam žaslus. Tuomet pasilenkusi vikriai apvynioju visas keturias berniuko kojeles bintais.
Na ,ką ,keliaujam,-Šypteliu ir prisegusi Kaliui leicą jį išsivedu.
--------------------------------------------------------------
Grįžtam,įvedu pupsiu į gardą ir nubalnoju. Tuomet pakštelnu į nosiuką už puiku darbą . ištiesiu jam atrastą morką ir išžingsniuju iš arklidžių.

Atveriu arklidės duris,o mano snukelis spindi iš džiaugsmo. Todėl netrukus imu striksėti kaip žukis pūikis. Taigi po šitaip nusigaunu iki Kalio gardo ir džiaugsmingai striksėdama ištiesiu jam obuolį. Sartis nedvejodamas jį paima ir ima žiaumoti nenuleisdamas nuo savo išprotėjusios savininkės žvilgsnio. O toji išprotėjusi savininkė atveria gardo dureles ir atšlepsi į vidų. Tuomet atsidaro tašiuke ir iš ten išsitraukia sulankstyta poponą,užmetu jį Kaliui ant nugaros ir susegioju. Tuomet uždedu kantarą.
-Baigtaaa,-Išdainuoju ir prisegu leicą.
-Varom,-Pamerkiu savo sarčiui akį ir iškeliaujam.

-Tirlym,pam,pam,tirlym,pam,pam,-Smagiai dainuodama atvarau į arklides.
Mano žingsnis tvirtas ir ramus,tačiau kartu džiaugsmingas,tiesa mano žingsnio su iš mano burnos sklindančiomis nesąmonėmis tikrai nesulyginsi Taigi galiausiai prieinu Kalaskos gardą ,pasisveikindama pagaunu jo nosiuką ir skambiai pakštelnu. O žirgius tuo metu smagiai suprunkščia. Įeinu į gardą ir negaišdama atsidarau melsvają dėžę.
-Švarinsimės,-Mirkteliu ir imuosi darbo.
Pirmiausia kietu šepečių tvirtais sukamaisiais judesiais ištrinu visą Kalio kūna,padedu kietajį šepetį ir paploju sarčiui per kaklą. Tuomet pasimu šepetį su minkštais šereliais ir kruopščiai sušukuoju Kalio kailiuką. Į melsvają dėžę grįžta šepetys ,o iš ten iškeliauja šukos ir emusilijos buteliukas. Pirmiausia imuosi uodegos. Išrenku iš jos visus šapelius ir kitokį šlamštą ir išpurkšusi emusilija išukuoju visus koltūnus. Tuomet tą patį padarau su karčiais ir gražiai juos sušukuoju į vieną puse. Galiausiai melsvoji dėžė spragteli uždaroma ir aš imuosi balnojimo. Pirmiausia išsitraukiu melsavį pobalnį ir permetu jį Kaliui per nugara. Pasielnkusi susegioju Kaliui papilvėj visas lipūškes. Tuomet uždedu jam balną ir pritvirtinu. Keliomis skylutėmis paveržiu pavaržą. Mano rankose atsiduria kamanos ir žąslai,užmaukšlinu sarčiui kamanas ir sugavusi jo snukutį švelniai įbruku žąslus. Ir galų gale apvynioju visas keturias jo tvirtas kojeles bintais.
-The end,-Nusijuokiu ir prisegu grožiui leicą.
Išeiname.

Linksmi ir supluke grįžtame. Įvedu Kalį į gardą nubalnoju ir pasiuntusi oro bučinuką nušlepsiu namo.

Linksma ir baisiausiai susijaudinusi atvarau į arklides. Greeeeitu labai greitu žingsniuku atvarau iki Kalaskos ir staigiai sustojusi išsišiepiu iki ausų.
-Užregistravau mus į varžybas,-Cypteliu ir greit atidarius gardo dureles pasikabinu akis išsprogdinusiam Kaliui ant kaklo.
-Tikiu ,kad parnešim medalį,-Sušnabždu jam į kailiuką ir atsitraukusi patapšnoju sarčiui per kaklą.
Dar kiek paspoksojusi į savo turtą išsitraukiu pobalnį ir permetu eržilėnui per nugarą. Tuomet pasimu balną ir permetusi jį pritvirtinu. Keliomis skylutėmis paveržiu pavaržą.
Uždedu kamanas ir pasigavusi savo brangiausiojo snukutį švelniai įbruku žaslus. Galiausiai atsistoju keturpėsčia ir sarčiui įkišus nosį į mano kišenę šypsodamasi apvynioju visas keturias stiprias kojukes bintais,man baigus Kalaska ištraukia savo šnūkį iš kišenes su laimikiu - cukraus gabalėliu. Nusijuokiu ir patapšnojusi sarčiui per kaklą išsivedu jį.
---------------------------------------------
Supluke kaip niekad ir laimingi kaip niekad grįžtame į arklides,įvedu Kalį į gardą ir pakštelėjusi į nosiuką,nuimu viską kas buvo užgriozdinta ant mano mažiaus,tuomet paduodu jam sultinga morkytę,į ėdžias padedu dar tris ir laiminga pasistriksėdama išeinu.

Kalvės apsilankymas. (2011-10-01)

Spoiler:

Jūsų kalvė: Etiketė.

Po pažaščia laikydama šalmą atvarau pas savo groži ir kiek pastoviu laukdama kol grūmė Ieva supins kelias paskutines kasytes. Baigusi ji atsistoja šalia manęs ir abi įsispoksom į ramiai sau rupšnojanti morką ir nieko neįtarianti Kalį.
-Gražus eržilas,-Prataria Ieva.
-Nuostabus,-Pritariu ir palinksėjusi galvą šypteliu,-O kaip aš atrodau?-Pasisukioju prieš Ieva su varžybine apranga ir nervingai sukikenu.
-Puikiai,-Nusišypso Ieva ir vėl meta žvilgsnį į sušukuota,pilnai išvalyta ir pabalnota Kalį,-Tai sėkmės jums,-Nuoširdžiai nusišypso atsisukusi į mane.
-Dėkui,mums jos prireiks,-Atsidūstu.
-Iki,-Pamoja man Ieva ir nužingsniuoja arklidžių taku.
-Iki,-Pamoju ir aš ,tuomet įeinu į gardą.
Širdis daužosi,net ausyse tvinksi,kinkos dreba ir šiaip jaučiuosi lyg dalyvausime ne kieminėse konkūro varžybose ,o kokiose pasaulinėse. Bandydama nusiraminti,apglėbiu eržilo kaklą ir šiltai kvėpuoju į jo minkšta ir švelnų kailiuką. Tai padeda,netrukus širdis aprimsta,o kojos ima tvirčiau mane laikyti.
-Viskas bus gerai,-Labiau sau nei Kaliui sušnabždu į jo kaklą ir pakeliu galvą.
Galiausiai užsidedu šalmą. Atidarau gardo dureles ir išsivedu savo sartį.
Žmogaus ir žirgo duetas pajuda į savo pirmąsias varžybas, palinkėkite jiems sėkmės.

Atėjusi daviau šieno, grudų ir morkų pripylai vandens. Išvaliau gardą ir priodėjau naujo šieno , tada išvedinau ir išėjau tvarkyti kitų arklidžių.